Lukas Kemežys, M.D.

Išsilavinimas

• Medicinos gydytojas, Vilniaus universitetas
• Psichiatrijos rezidentūra Šveicarijoje
• Šiuo metu atliekama skubiosios medicinos klinikinė rotacija Lietuvoje
• Darbo stažas Liucernos psichiatrijos ligoninėje Šveicarijoje
• Miuncheno kognityvinės terapijos kursai
• Psichodelinių patirčių integracijos, sąmoningumo bei vaizduotės metodikų ir ilgametė meditacijos tylos stovyklų patirtis

Mano istorija

Mano kelias prasidėjo nuo labai paprasto smalsumo: norėjau suprasti, kaip žmogus veikia visumoje — kūnas, protas, nervų sistema, emocijos ir aplinka. Šis smalsumas nuvedė į mediciną, o vėliau — į psichiatriją.

Bet kartu parodė ir medicinos sistemos trūkumus: vien klinikinio požiūrio neužtenka, jei nori suprasti ne tik simptomą, bet ir žmogų už jo. Yra dalykų, kurių negali iki galo suprasti tik iš vadovėlio — juos reikia stebėti, patirti, išbandyti ir tik tada atsirinkti, kas iš tikrųjų veikia.

Todėl mano darbas jungia medicininį išsilavinimą, klinikinę patirtį ir praktinį pažinimą. Dirbu su temomis, kurias pažįstu ne tik teoriškai, bet ir iš realaus gyvenimo. Mano tikslas — padėti tau aiškiau suprasti, kas vyksta, ir rasti sprendimus, kurie veikia ne popieriuje, o realybėje.

• Nekontroliuojamas minčių srautas, pergalvojimas, nerimas, o gal ir panikos atakos
• Įtampos būsena ir jausmas, jog nutiks kažkas blogo, nors viskas kaip ir gerai
• Nuolatinis kažko ieškojimas, šokinėjimas nuo vieno sprendimo prie kito
• Svyravimas tarp perdegimo ir apatijos, darymas „nes reikia“
• Scroll’inimas pabudus, telefono tikrinimas pamirštant kam ir kodėl

Nerimas nėra mąstymo problema ar asmenybės bruožas. Tai nervų sistema, įstrigusi padidinto budrumo režime — smegenys, bandančios išspręsti problemą, kurią pačios ir kuria. Įprasti sprendimai dažnai yra vienpusiški: vaistai slopina simptomus, bet nesprendžia esmės, meditacija ir kvėpavimo pratimai padeda laikinai arba reikalauja per daug pastangų. Susidaro užburtas ratas ir bėgant laikui įtampa tik kaupiasi.

Dirbant apjungiu tiek vakarų medicinos metodus, tiek įrankius iš kitų tradicijų, kurie iš tikrųjų reguliuoja nervų sistemą — pradedant nuo neuromokslu grįstų metodų iki NLP, dėmesingumo praktikų ir dopamino detokso. Kartais problema yra paviršutiniška, kartais gilesnė — kartu išsiaiškiname, kas yra kas ir sprendžiame esmę.

Kai senos pasimatymų ir pažinčių taisyklės nustojo veikti, bet niekas naujų neįteikė.

• Darai viską „kaip reikia“ — klausai, palaikai, niekada nespaudi — ir vis tiek atsiduri „friendzon’e“ arba būni tyliai nurašytas
• Tavo gyvenime viskas tvarkoje, bet antra pusė vis tiek niekaip neatsiranda
• Sutinki merginas, kurių pirmas įspūdis geras, bet galiausiai iškyla priklausomybės, nestabilumas, požiūris į vyrą kaip į piniginę
• Esi pasimetęs tarp prieštaraujančių patarimų pusių: manipuliatyvūs „alfa“ personažai vienoje, beprasmiai „būk savimi“ kitoje
• Nežinai kaip reaguoti į dviprasmius signalus — nenori likti kvailelio vietoje, bet ir baisu suklysti interpretuojant
• Nori būti savimi, bet tai neveikia ir nežinai ką išvis tai reiškia
• Pavargai pergalvoti kiekvieną žinutę, tylos pauzę, signalą (ir galų gale vis tiek suklysti)

Senos „date’inimo“ taisyklės nebeveikia, bet tai, kas jas pakeitė, dažnai dar blogiau — manipuliatyvios taktikos vienoje pusėje, beprasmis pozityvumas kitoje. Tiesa ta, kad buvimas „geru vyruku“ žlunga dėl labai konkrečios priežasties: painiojamas buvimas reikalingu su buvimu norimu, ko pasekoje paslepiama ta tavo dalis, kuri yra autentiškai patraukli.

Mano užduotis padėti tau išvengti klaidų, kurias teko daryti pačiam ir stebėti kaip jas daro kiti. Tai skirta vaikinams ir vyrams, kurie pasimeta šiuolaikinių romantinių pažinčių chaose; tiems, kurie pastebi, kad trauka santykiuose greitai išblėsta ir nesupranta kodėl, arba tiesiog norintiems geriau suprasti vyrų ir moterų dinamiką.

Kai nori suprasti, ką jis ištikrųjų galvoja. Vyriška perspektyva kas slypi už jo elgesio, ką reiškia tyla, ir kodėl tie patys šablonai kartojasi.

• Stipri pradžia, sakė visus „teisingus“ žodžius, o paskui be paaiškinimo atšalo — ir tu vis dar nesupranti kodėl
• Sutinki iš pirmo žvilgsnio daug žadančius vaikinus ar vyrus, ir kažkodėl viskas baigiasi taip pat (kiti vardai, ta pati istorija)
• Patarimai, kuriuos gauni, sukasi tarp dviejų polių: arba „visi jie tokie“, arba „duok jam laiko“ (nei vienas nepadeda apsispręsti, ką daryti)
• Pajunti, kad kažkas ne taip, bet kol paaiškėja, kas būtent, jau būna per vėlu
• Prieš kiekvieną pasimatymą jauti vidinį pasipriešinimą ir ieškai pasiteisinimų neiti
• Nori nuoširdžios vyriškos perspektyvos — be fantazijų ir be filtro

Dauguma to, ką moterys girdi apie vyrus, ateina arba iš kitų moterų, kurios spėlioja, arba iš vyrų, kurie kalba „viešai“ ir apsimetinėja. Draugės nori padėti, bet jos dirba su ta pačia nepilna informacija, kurią turi ir tu. O vyrai arba pardavinėja „alfa vyro“ istoriją, arba sterilizuotą „sąmoningo vyro“ versiją, sukurtą tam, kad gautų moterų pritarimą. Abu praleidžia esmę — kas iš tikrųjų vyksta vyro galvoje, o ne ką galima saugiai pasakyti garsiai.

Mano darbas — padėti tau iššifruoti tai, kas ištikrųjų vyksta. Konkrečią situaciją, konkretų elgesį, nuojautą ar šabloną, kurį pastebi pasikartojant. Ir pasakau tau tai, ką pasakyčiau savo geriausiai draugei. Įskaitant ir nepatogias dalis: raudonas vėliavas, kurias vis dar pateisini, singalus, kurių nenori matyti ir kaip atskirti autentišką vaikiną ar vyrą nuo to, kuris tiesiog labai gerai vaidina. Kad daugiau nebešvaistytum savo brangių metų. Be tabu ir be diplomatijos.

• Kelionė baigėsi blogai — ir po savaičių ar mėnesių vis dar nesi sava(s). Nerimas, įkyrios mintys, jausmas, kad kažkas atsivėrė ir nepavyksta uždaryti
• Pastebi, kad kažkas užsiliko ir po to, kai medžiaga seniai išėjusi — vizualiniai pakitimai, depersonalizacija/derealizacija — nesi tikra(s), ar neini iš proto
• Bijai apie tai pasikalbėti su psichiatru ar terapeutu — nenori gauti diagnozės etiketės arba tiesiog likti nesuprasta(s)

Yra praraja, kurios beveik niekas tinkamai neužpildo. Vienoje pusėje — tradicinė medicina, kuri bet kokią neįprastą patirtį dažnai traktuoja kaip klinikinę problemą, kurią reikia užslopinti vaistais. Kitoje — dvasingumo pasaulis, pilnas geranoriškų konsultantų, bet be klinikinio pasiruošimo.

Mano darbas — sutikti ir priimti tave ten, kur šiuo metu esi. Pažiūrime į tai, kas įvyko ir dirbame su tuo (nepatologizuodami ir neromantizuodami). Tai apima ir praktinę pusę: nervų sistemos reguliavimo technikas, įrankius suprasti, kas iš tikrųjų iškilo, ir sąžiningą įvertinimą, ar užtenka integracinio darbo, ar reikalinga papildoma klinikinė pagalba.